Chostas (Khōst)
Chostas – miestas pietryčių Afganistane, 150 km į pietus nuo Kabulo, netoli Pakistano sienos; provincijos centras. Keliai į Gardezą, Tanką, Ravalpindį, yra oro uostas. Miestas įsikūręs slėnyje, apsuptame 3000 m aukščio kalnų. Verčiamasi prekyba, žemės ūkiu, amatais. Veikia universitetas, didžioji mečetė.
Gyventojų dauguma – puštūnai.
TSRS invazijos į Afganistaną metu, mudžachedinai įsitvirtino Chosto slėnyje ir neleido įsiveržti Tarybinei armijai. Chosto apgultis truko net 8 metus. Kelias tarp Gardezo ir Chosto ~90 km eina siauru tarpukalnių slėniu ir yra itin patogus pasaloms. 1995 m. Chostą užėmė Talibanas. 2001 m. įvestos NATO pajėgos. JAV invazijos laikotarpiu čia vykdavo dažni susirėmimai ir teroristinės atakos.
Gyventojų dauguma – puštūnai.
TSRS invazijos į Afganistaną metu, mudžachedinai įsitvirtino Chosto slėnyje ir neleido įsiveržti Tarybinei armijai. Chosto apgultis truko net 8 metus. Kelias tarp Gardezo ir Chosto ~90 km eina siauru tarpukalnių slėniu ir yra itin patogus pasaloms. 1995 m. Chostą užėmė Talibanas. 2001 m. įvestos NATO pajėgos. JAV invazijos laikotarpiu čia vykdavo dažni susirėmimai ir teroristinės atakos.
Žemėlapis - Chostas (Khōst)
Žemėlapis
Šalis - Afganistanas
Afganistano vėliava |
Pirmieji žmonės Afganistano teritorijoje apsigyveno viduriniojo paleolito laikotarpiu, o šalies geopolitinė padėtis išilgai šilko kelio lėmė ryškią sąveiką su Artimaisiais Rytais ir kitomis Azijos šalimis. Šalyje nuo seno gyveno įvairios tautos. Šalis patyrė nemažai invazijų, taip pat ir Aleksandro Makedoniečio karinį žygį, maurjų, musulmonų arabų, mongolų, britų, sovietų invazijas. Nuo 2001 m. šalyje tęsiasi karas. Afganistano žemėse skirtingais amžiais buvo iškilusios šios didžiosios imperijos: Kušano, Eftalitų, Samanidų, Safaridų imperija, Gaznevidų dinastija, Guridų dinastija, Chaldžių dinastija, Mogolų imperija, Hotako dinastija, Duranių dinastija ir kitos.
Valiuta / Kalba
ISO | Valiuta | Simbolis | Significant Figures |
---|---|---|---|
AFN | Afganis (Afghan afghani) | Ø‹ | 2 |
ISO | Kalba |
---|---|
FA | Persų kalba (Persian language) |
PS | Puštūnų kalba (Pashto language) |
TK | Turkmėnų kalba (Turkmen language) |
UZ | Uzbekų kalba (Uzbek language) |